iškalbystė

ìškalbystė sf. (1) išsikalbėjimas, išsiteisinimas: Mušė dėl to, kad ìškalbysčių neturėjo (nemokėjo išsiteisinti) Vlkš. Negali būti nė jokios iškalbystės: vis tai, ką kada neteisiai ėmei, sugrąžinti reikia brš.